Robertas Badaras. Ar legalūs vaistai gali kelti priklausomybę?
Noriu pabrėžti, kad vaistą nuo nuodo skiria tik vienas dalykas – dozė. Smegenų biochemijai tikrai nesvarbu, ar ją veikiantis produktaslegalus, ar už jį sumokėti pinigai eina į valstybės biudžetą, ar į narkotikų prekeivių banko sąskaitą. Smegenims nerūpi, ar tabletė buvo susukta į celofaną, ar pakuotėje iš farmacijos įmonės.
Pavyzdžiui, JAV nuo sintetinių opioidų, kurie yra legalūs medikamentiniai produktai, miršta penkis kartus daugiau žmonių nei nuonelegalaus heroino. Suprantu, kad skamba paradoksaliai, bet privalome pripažinti, kad heroinas šiandien yra net mažesnė problema už, pavyzdžiui, vikodiną, nuo kurio buvo priklausomas pagrindinis serialo „Daktaras Hausas“ herojus. Todėl nieko nuostabaus, kad net JAV, kur laisvoji rinka ypač saugoma, buvo apribota vaistų, įskaitant vikodiną, gamyba. Sunku patikėti, žvelgiant į skaičius, kad nuo vaisto, kuris vadinamas legaliu, per metus miršta 40 000 žmonių. Todėl amerikiečių gydytojai garsiai kalba, kad jų didžiausia problema ne nelegalūs narkotikai, bet receptiniai sintetiniai opioidai.
Kaip gali būti, kad vaistai keltų pavojų? Beje, nepamirškime, kad bent keturiose pasaulio valstybėse heroinas naudojamas kaip anestetikas operacijų metu. Taigi galima sakyti, kad heroinas ribotomis dozėmis gali būti naudojamas net ir medicinoje. Pakartosiu, ką jau sakiau– vaistą nuo nuodo paprastai skiria dozės dydis.
Kalbėdami apie priklausomybę nuo medikamentų, ypač apie sunkias jos formas, daugiausia dėmesio turime skirti dviem grupėms: migdomieji ir raminamieji.
Aš neneigiu vaistų poreikio, pats juos, kaip gydytojas, išrašinėju.
Tačiau visada pasisakau už atsargų vartojimą, atidžiai klausantis medikų rekomendacijų. Yra sakoma, kad su tuo pačiu peiliu galima raikyti duoną ir persipjauti venas. Todėl peilį galima duoti tik tam, kas moka su juo elgtis atsakingai. Tą patį galima pasakyti ir apie vaistus.
Visos bėdos prasideda, kai žmonės ima gydytis patys, vadovaudamiesi informacija, gauta iš nepatikimų šaltinių. Regis, tik mes ir latviai turime žurnalą, kurio pavadinimas „Ko jums nepasakė jūsų gydytojas“.
Žvelgiant į ateities perspektyvas, galiu drąsiai ir atsakingai sakyti, kad priklausomybė nuo vaistų, tiek paplitimu, tiek rimtumu, tikrai nurungs kitas priklausomybes. Galima pastebėti tendenciją, kad tie procesai, kurie vyksta jaV, į Lietuvą atkeliauja penkeriais metais vėluodami. Šiuo metu jaV priklausomybė nuo vaistų yra viena aktualiausių problemų. Jau dabar Lietuvos ligoninės toksikologiniame skyriuje trečdalis pacientų gydosi dėl neatsakingai vartojamų medikamentų poveikio.
Lietuviškoje internetinėje paieškoje galima rasti tūkstančius skelbimų, kuriuose siūloma pirkti receptinius vaistus: migdomuosius, raminamuosius. Galbūt dar sąlyginai nedaug žmonių ieško tokių skelbimų, bet tai vyksta, ir ši tendencija stiprėja. Kasdieną savo darbe matau žmonių, kurie vartojo nelegaliai gautus vaistus.
Nematau kitos galimybės spręsti šią problemą, kaip pradėti pasi-tikėti medikais. Pripažinkime, kad nekompetentingas, neatsakingas medikas – tai išimtis, o ne taisyklė. Net ir prastas gydytojas neišrašys keturiasdešimt tablečių raminamųjų vaistų per dieną, kai gydymo tikslams reikalinga dozė – iki trijų tablečių. Deja, bet tenka sutikti ne vieną pacientą, kuris vaistus vartoja sunkiai įtikinamo dydžio dozėmis.
Dėl priklausomybės nuo vaistų dera sunerimti, kai pradeda nebeužtekti tos vaistų dozės, kurią paskiria gydytojas. Ne kartą girdžiu sakant, kad gydytojas per mažai išrašė vaistų, todėl pacientas pats nusprendė padidinti dozę. Tai jau nesveiko santykio su vaistais išraiška irpriklausomybės simptomas.
Neretai mano pacientai stebisi, kad vaistai padarė jiems tokį neigiamą poveikį, ir sako: „Bet juk jie legalūs, tai ne narkotikai“. Deja, riba tarp legalių vaistų ir narkotinių medžiagų yra kur kas slidesnė ir trapesnė nei daug kas mano.
Pagal knygą „(NE)PASMERKTI”
