PORNOGRAFIJA IR NEIGIMAS
Amerikiečiai Wendy ir Larry Maltzai yra patyrę terapeutai, kurie dar šio amžiaus pradžioje pradėjo siūlyti pagalbą žmonės, turintiems problemų dėl pornografijos vartojimo. Dar 2008 m. jie paskelbė bendrą knygą “The Porn Trap”, kuri vėliau buvo ne kartą perleistą. Pateikiame jų įžvalgas apie tai, kodėl svarbu neignoruoti signalų, perspėjančių, kad būtina keisti vis daugiau negatyvių parainių turintį elgesį.
Kai neigiamos pornografijos pasekmės vis garsiau ir garsiau beldžiasi į pornografijos vartotojo sąmonę, jos gali būti pakankamos, kad įtikintų ir motyvuotų jį padaryti ilgalaikius pokyčius. Jis pripažįsta problemas ir imasi veiksmų, kad pornografija iš jo gyvenimo išnyktų visam laikui. Tačiau, deja, tokia reakcija nėra tipiška tiems, kuri įniko į pornografiją. Kai kalbamės su tais, kurie kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės nuo pornografijos, jie dažniausiai pasakoja, kad, kai pradėjo daugėti problemų, jie vis sugalvodavo, kaip apsimesti, kad čia nieko rimto, ir sumenkinti neigiamus padarinius.
Konsultavome Robą, kuris tą dieną, kai jo žmona ir nepilnametė dukra netikėtai grįžonamo ir aptiko jį prie jas šokiravusių pornografijos vaizdų, jo reakcija buvo ne ryžtas atsisakyti pornografijos, bet pyktis ant savęs, kad buvo neatsargus. Robas sakė: „Tas incidentas turėjo man aiškiai parodyti, kad turiu rimtą problemą su pornografija. Bet tuo metu aš nemačiau, kad tai, ką darau, yra kažkas neįprasto. Aš labai sunkiai dirbau, uždirbdavau gerus pinigus ir maniau, kad turiu teisę juos naudoti. Aš racionalizavau, kad man to reikia, nes turiu stiprų lytinį potraukį ir maniau, kad svarbiausia, kad kitą kartą būčiau atsargesnis.
Pornografijos vartotojai dažnai naudoja įvairias strategijas, kad ignoruotų faktus, jog jie gali turėti rimtą pornografijos problemą. Jie gali kurį laiką nežiūrėti pornografijos, tikėdamiesi, kad viskas nurims ir problemos išnyks. Jie gali pereiti į kitas pornografines svetaines. Susidūrę su kitais, jie gali neigti, kad žiūri pornografiją, atsisakyti apie tai kalbėti arba pažadėti daugiau to nedaryti. Arba jie gali pereiti į puolimą ir žerti kaltinimus tam, kas atkreipė dėmesį į jų problemą. Visos šios strategijos yra ne kas kita, kaip laiko vilkinimas, bet jos neišsprendžia problemos. Laikui bėgant pasekmės vis sunkėja ir jos sustiprina viena kitą.. Pavyzdžiui, ilgalaikės seksualinės problemos santykiuose, sukeltos pornografijos, gali stiprinti izoliaciją ir depresiją. Siekis vis ekstremalesnės pornografijos gali paskatinti naudotis nelegalia pornografija ar užsiimti kita nusikalstama veikla, kaip, beje, atsitiko Robui. Kuris galiausiai buvo suimtas už nepilnamečių pornografijos žiūrėjimą savo kompiuteryje. Robas mums pasakojo: „Mano pornografijos įprotis progresavo iki paauglių, užsiimančių seksu, nuotraukų atsisiuntimo. Aš nuolat sau kartojau, kad niekada nebūsiu sugautas. Aš pateisinau savo pomėgius sakydamas, kad merginos atrodė vyresnės nei šešiolikos metų. Kadangi aš niekada nesprendžiau
savo pornografijos problemos, tai galiausiai man kainavo viską, kas man buvo brangu. Aš praradau mylimą žmoną, du nuostabius vaikus, gerai apmokamą darbą ir didelį, gražų namą. Nors maniau esąs protingas ir viską kontroliuoju.“
Kai ignoruojame rimtas problemas ir atsisakome jas spręsti, jos neišvengiamai gilės ir didės laikui bėgant. Pavojus mums ir mūsų artimiesiems tik didės. Sunku mokytis iš kitų klaidų, nes visada atrodo, kad tavo atvejis kitoks, tačiau , net jei nelaikote savęs priklausomu nuo pornografijos, prasminga kreiptis į specialistą, su kuriuo konfidencialiai galite aptarti tai, kas vyksta.
