Allen Berg

Priklausomybė yra specifinė – chroniška, daugiasluoksnė – liga ir skaudūs atkryčiai čia kur kas dažnesni nei gydant daugumą kitų ligų. Galima net sakyti, kad neretai atkryčiai, kai kalbame apie priklausomo žmogaus sveikimą, yra svarbi šio proceso dalis, skausmingos puikybės tirpdymo pamokos. Taip pat dera įvardinti tris atkryčio „paaiškinimus“, kuriems svarbu atsispirti:

a) „Atkrytis įrodo, kad aš nepakankamai stengiuosi“. Šiuo atveju labai svarbu prisiminti posakį, kuris man savo laiku pagelbėjo – „Aš darau klaidų, tačiau aš pats nesu klaida“. Atkrytis nereiškia, kad aš nenoriu sveikti, kad esu beviltiškas, tai tik ženklas, kad aš vis dar mokausi žengti sveikimo keliu ir šiame kelyje yra įvairių spąstų, kuriuos turiu išmokti atpažinti.

b) „Atkritau, nes buvau pasirinkęs netinkamą reabilitacijos programą“. Iš tiesų, gali būti, kad ši programa man netinka, o gal tie žmonės, kurie man siūlo reabilitaciją, nors ir yra kupini gerų ketinimų, tačiau nėra pakankamai įsigilinę į tai, kas yra priklausomybė ir kaip įmanomas sveikimas, kas padeda, o kas trukdo sveikti. Tačiau daug labiau tikėtina, kad problema glūdi ne pačioje programoje, o tame, kad sveikstančiam žmogui galbūt dar trūksta naujos patirties gyventi kitaip, kovoti su puikybės demono apraiškomis. Svarbu nepamiršti, kad reabilitacijos programa yra sudėtingas darbas su savimi ir ji neturi būti nei patogi, nei lengva. Neretai tenka sutikti žmonių, kurie duobėtame sveikimo kelyje keliauja nuo vienos programos prie kitos, ir tokiu būdu kaupia ne sveikimo, bet „gydymosi“ patirtį, kuri tik stiprina iliuziją, jog pavyks atrasti patogią programą.

c) „Atkritau, nes per mažai palaikymo sulaukiau iš aplinkos“. Priklausomo žmogaus sveikimo kelias sudėtingas ir labai reikalinga aplinkinių parama bei supratimas. Būtent dėl to rekomenduojama sveikti reabilitacinėje bendruomenėje, tarp kitų žmonių, į kuriuos galima atsiremti, su kuriais galima dalintis abejonėmis ir pasiekimais. Pabaigus reabilitaciją bendruomenėje, rekomenduojama lankyti savipagalbos grupes, neprarasti ryšio su „likimo broliais ir sesėmis“. Svarbu ir tai, kad šeimos nariai, artimi draugai turėtų supratimą, kas yra priklausomybė, kas svarbu sveikimui. Tačiau… Svarbiausias dalykas, kurį turi prisiminti sveikstantis priklausomas žmogus yra tai, kad jis pats yra atsakingas už save ir negalima sveikimo atsakomybės perkelti kažkam kitam. Gerai, kai aplinkiniai yra geranoriški, kai padeda sveikti, tačiau į tai dera žiūrėti kaip į dovaną, o ne kaip į kitų žmonių pareigą. Niekas neprivalo sveikstančiam žmogui padėti. Negalima reikalauti, kad visi pultų pasitikėti tuo, kuris daug kartų piktnaudžiavo tuo pasitikėjimu. Priklausomas žmogus sveiksta dėl savęs ir turi atsisakyti liguisto noro, kad kiti elgtųsi taip, kaip jam norisi. Vienas iš sveikimo iššūkių – išmokti išlaikyti dvasinę pusiausvyrą ir nuosekliai eiti užsibrėžto tikslo link net ir tam nepalankioje aplinkoje, atlaikant visas, net ir nebrandžias, skaudžias, reakcijas.

Deimantas Žemaitis

Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad pati pirmoji sveikimo diena yra sunkiausia. Po ilgo vartojimo laikotarpio bandai sustoti, tai būna pragaras tiek fiziškai, tiek viskas viduje vartosi. Nepaprastai sunku tą pirmą dieną išbūti, tačiau kartu – tai jau sveikimo pradžia. Galima net sakyti, kad pirmą dieną žmogus sveiksta kokybiškiausiai – visais 100 procentų, vėliau jau būna 90, paskui dar mažiau procentų sveikimo dienų. Net jei žmogus atkrenta po šiek tiek laiko, jis visada prisimena savo pirmąją sveikimo dieną kaip labai skausmingą, bet ir kaip tai, ką visgi sugebėjo iškęsti.

Aš puikiai atsimenu savo pirmą sveikimo dieną. Kai mane atvedė į detoksikacijos skyrių, manyje viskas drebėjo, net plaukai virpėjo. Temperatūra kilnojosi, viską skaudėjo, bet aš vis dėlto išbuvau blaivus, nors ir labai norėjosi mestis atgal į vartojimą, tačiau kažkaip pavyko. Sveikimo kelyje būna dienų, kai apninka pagundos: „O gal visai neblogai būtų…“ Tačiau paskui prisimenu tą savo pirmą sveikimo dieną ir pagundos aptirpsta, tada dar pradedu galvoti apie visa tai, ką gero man davė blaivybės periodas, ir viskas susidėlioja į vietas.