Robertas Badaras
Buvo laikas, kai metadonas atrodė tiesiog ideali išeitis. Kai kolegoms sakiau, kad metadonas gali turėti ne tik teigiamų, bet ir neigiamų padarinių, manęs nelabai klausėsi. Dabar situacija radikaliai keičiasi ir vis garsiau pripažįstami tie neigiami padariniai. Tačiau ir vėl nereikėtų užimti kraštutinės pozicijos – mano įsitikinimu, ne metadonas yra problema, bet tai, kad jis buvo pradėtas skirti pernelyg plačiai ir neatsakingai.
Kritikai teigia, kad metadonas tik pakeičia vieną priklausomybę kita ir net neaišku, ar geresne. Aš veikiau noriu pasiūlyti metaforą, kad metadonas yra tai, kas padeda skęstančiam žmogui įkvėpti oro. Žmogus vis dar skęsta, bet dabar atsiranda papildomo laiko jį gelbėti. Yra žmonių, nors, turiu pripažinti, nedaug, kurie, padedant metadonui, sugebėjo detoksikuotis ir išbristi iš narkotikų liūno. Yra žmonių, kuriems metadono vartojimas bent jau prailgino gyvenimą.
Kita vertus, turiu pripažinti, kad detoksikacija po metadono vartojimo yra itin sunki. Tiesa, gydymas yra kur kas daugiau nei detoksikacija, pastaroji – tik sudedamoji gydymo dalis. Man, kaip toksikologui, svarbiau net ne tai, kiek žmogus vartojo kvaišalų, bet tai, kaip ilgai, kiek dažnai vartojo. Todėl ir į metadoną žiūriu nevienareikšmiškai. Tai tikrai nėra panacėja, tačiau taip pat nėra visiškas blogis. Tiesa, kaip įprasta, tarp šių dviejų kraštutinumų.
Kęstutis Dvareckas
Ši žalos mažinimo programa (kuri paskutiniais metais pradėta vadinti gydymu) turi teisę egzistuoti – tik nereikėtų savęs pačių ir norinčiųjų gydytis apgaudinėti, kad tai gydymas. Tai, mano supratimu, kraštutinė priemonė, kuri galėtų būti skiriama tais atvejais, kai visos kitos priemonės išbandytos ir neatnešė pagerėjimo. Dabar gi, mūsuose, dažnai pagalbos besikreipiantieji yra nukreipiami į šią žalos mažinimo programą. Metadonas tikrai nėra nežalingas vaistas – šis „vaistas“ kartais blogesnis už pačią ligą. Dar vienas mitas, kurį palaiko metadono vartotojai ir šalininkai – kad nuo jo „nenulipama“. Iš tiesų detoksikacijos skyriai priklausomybės ligų centruose nenoriai priima pasiryžusius nutraukti metadono vartojimą į detoksikacijos skyrius – sudarinėja tokias „mažinimo“, „laiptų“ schemas (pvz. nuo 100 ar 80 ml kas savaitę mažinant po 5 ml, pereiti iki 20 ml), kad priklausomybe sergančiam asmeniui per tą laiką dingsta motyvacija nutraukti vartojimą ir pradėti sveikimo kelią. Detoksikacija, nors ir pastebimai sunkesnė nei nuo kitų narkotinių medžiagų, – įmanoma. Tą puikiai atlieka toksikologiniai skyriai, o ypač respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės toksikologijos centras.
Metadonas galėtų būti skiriamas, kai gydymas jau nebeįmanomas, o ne vietoje gydymo.