Zita Skardinskaitė
Programa, kaip rodo jos pavadinimas, atsirado Minesotos valstijoje (JAV). Jos susiformavimui didžiausią įtaką turėjo trys dalykai. Pirmiausia, Anoniminių alkoholikų draugijos atsiradimas, prasidėjęs 1935 metais, kai susitiko du alkoholikai: Bilas ir Bobas. Jie buvo nesėkmingai išbandę įvairiausius būdus, siekdami vaduotis iš priklausomybės. Pradėjo kalbėtis tarpusavyje, pasakoti apie savo gyvenimą ir pajuto, kad tokie pokalbiai labai padeda ir keičia jų gyvenimus.
Taip pat dar du priklausomi žmonės – teisininkas ir verslininkas – nusprendė, kad nuošalioje gražioje vietoje reikia įkurti sodybą priklausomiems žmonėms, kur šie galėtų būti kartu, bendrauti, gauti daugiau žinių apie tai, kas yra priklausomybė. 1949 metais šalia Mineapolio, toje pačioje Minesotos valstijoje JAV, buvo nupirkta ferma ir čia įsikūrė iki šiol veikiantis vienas žymiausių visame pasaulyje cheminės priklausomybės gydymo centras.
Trečias momentas – kaime, atokioje Vilmoro ligoninėje, gydytojas ir psichologas pradėjo domėtis geriančiais asmenimis. Bendraujant ir bendradarbiaujant visoms šios trims iniciatyvoms, apie 1960 metus susiformavo pagrindinės idėjos, kurios ir yra „Minesotos“ modelio pagrindas iki šių dienų.
Svarbiausiomis idėjomis galima vadinti šias: priklausomybė – tai ne pasileidimas ar silpnos valios pasekmė, bet lėtinė liga, kuri žaloja žmogų fiziškai, pažeidžia jo psichiką, jo socialumą ir dvasinį gyvenimą. Priklausomybei gydyti turi būti pasitelkta daugiaprofilinė komanda, kurioje darbuotųsi įvairių sričių specialistai – tiek socialiniai darbuotojai, tiek psichologai, psichoterapeutai. Sveikimo pagrindas yra „12 žingsnių“ programa. Akcentuojama dienotvarkės, kuri turi sugrąžinti į priklausomo žmogaus gyvenimą struktūrą, reikšmė. Taip pat pabrėžiama, kad sveikimui padeda tvarkinga ir paprasta aplinka. Išorinė tvarka padeda žmogui lengviau atkurti vidinę tvarką. Ji atkuriama pradedant nuo mažų dalykų – laiku ateiti į užsiėmimus, laiku keltis ir pan.
„Minesotos“ programa Lietuvoje pradėjo veikti 1992 metais.
Dienotvarkė visomis darbo dienomis tokia pati, savaitgalį – kiek laisvesnė. Kėlimasis 6 valandą, paskui mankšta, savitvarka, susirinkimas, aptariami praėjusios dienos įvykiai, taip pat būsimos dienos planai, kalbama apie taisyklių pažeidimus, jei tai buvo, prisistato nauji dalyviai ir atsisveikinama su išvykstančiais, paskaitomi kiekvienos dienos pamąstymai iš savipagalbos knygų. Tada pusvalandis laisvo laiko, psichokorekcinė grupė pusantros valandos, pertraukėlė, tada valandos paskaita ar užsiėmimas. Pas mus dirba 3 socialiniai darbuotojai, du iš jų – patys jau ilgą sveikimo stažą turintys priklausomieji; psichologai veda motyvacinius užsiėmimus, valandos pertrauka ir dvi paskaitos. Po pietų yra fizinio aktyvumo laikas – laisvas laikas. Vakarienė.
Vakare, po pirmos savaitės karantino, kai žmogus gyvena tik skyriuje, niekur neišeina, dalyviai eina į Anoniminių narkomanų, alkoholikų ar lošėjų susirinkimus mieste. Vakare, grįžus, vakarinis bendruomenės susirinkimas, relaksacija ir miegas.
Svarbiausias reikalavimas norinčiam gydytis pagal „Minesotos“ programą – sutikti atvykti ten, kur ši programa vykdoma ir gydytis. Kai žmogus sutinka, yra privalomas blaivybės laikotarpis, svarbu atvykti blaiviam, kad galėtum klausytis, girdėti, įsisavinti. Blaivybės laikotarpis priklauso nuo priklausomybės pobūdžio – alkoholikui dvi savaitės, nuo medikamentų, narkotikų priklausomam žmogui – 2-3 savaitės, turintiems priklausomybę nuo azartinių lošimų nėra būtino laikotarpio, nes tai elgesio priklausomybė ir čia jau nereikia kalbėti apie nuodų pašalinimą iš organizmo.