Justina Kymantienė
Psichoedukacijos metodas plačiai taikomas įvairioms asmenų grupėms – nuo įvairių psichikos sutrikimų turinčių asmenų iki onkologinėmis ligomis sergančiųjų ir jų artimųjų.
Taikant šį metodą, remiantis mokslu grįstomis žiniomis bei psichologijos teorijomis, tikslinei grupei asmenų suteikiama įvairiapusė informacija apie konkrečią ligą ar problemą, atskleidžiamos įveikos galimybės. Psichoedukacinės grupės taip pat suteikia saugią, empatišką ir palaikančią aplinką jų dalyviams. Tyrimai patvirtina, kad psichoedukacija, taikant kartu su kitais metodais, yra veiksmingas psichologinės pagalbos būdas su priklausomybių problema susidūrusiems asmenims. Internete gausu informacijos apie priklausomybes ir netiesioginę priklausomybę, tačiau šioje medžiagos gausoje lengva pasimesti, o atrastas tiesas žmogui vienam pačiam būna sudėtinga perkelti į praktiką. Priklausomų asmenų artimiesiems skirtose psichoedukacinėse grupėse suprantamai ir nuosekliai pateikiama informacija apie priklausomybės ligą, sveikimą, netiesioginę priklausomybę ir jos įveiką. Ši informacija pateikiama taip, kad ją būtų galima kuo lengviau pritaikyti kasdieniame gyvenime. Užsiėmimai paprastai turi konkrečius uždavinius ir vyksta pagal iš anksto parengtą planą. Žinojimas pasižymi stipriu terapiniu poveikiu ir yra be galo svarbus visos šeimos sveikimui. Štai, pavyzdžiui, artimieji sužino, kad sveikstančio priklausomo asmens atkrytis nėra tapatus gėrimui, vartojimui ar lošimui: grįžimas prie psichoaktyvių medžiagų vartojimo ar lošimo – tai atkryčio pasekmė. Iš tiesų atkrytis – tai procesas, pasireiškiantis sveikstančio priklausomo asmens psichologinės savijautos pablogėjimu, į vartojimą vedančiu elgesiu bei įsitikinimais. Šiuos požymius galima atpažinti, į juos reaguoti. Artimieji sužino, kad atkrytis – labai tikėtina priklausomo asmens sveikimo dalis, ir anaiptol nereiškia, kad sveikstančiojo dalyvavimas reabilitacijos programoje buvo beprasmis, arba kad jo atvejis beviltiškas. Šios žinios leidžia nepulti į neviltį, priimti konstruktyvius sprendimus ir ieškoti pagalbos.
Sykiu artimieji sužino, kaip pasireiškia priklausomybę įgalinantis jų elgesys, susipažįsta su netiesioginės priklausomybės reiškiniu – čia fokusas nuo priklausomo asmens nukrypsta link savęs. Artimieji atpažįsta nekonstruktyvius elgesio modelius, susipažįsta su alternatyvaus elgesio galimybėmis. Čia didelis dėmesys skiriamas psichosocialiniams įgūdžiams lavinti, apimami problemų sprendimo, bendravimo įgūdžiai ir kt.
Kalbant apie psichosocialinių įgūdžių lavinimą, neretai neapsiribojama vien tik informavimu – į užsiėmimus įtraukiamos ir praktinės užduotys, leidžiančios geriau perprasti teoriją, mokytis ją taikyti. Taigi užsiėmimų metu grupės dalyviams pristatoma teorinė medžiaga, atliekamos praktinės užduotys bei suteikiami instrumentai, reikalingi savarankiškam darbui. Pavyzdžiui, priklausomų asmenų bendruomenėje „Aš esu“ vykdoma artimiesiems skirta psichoedukacijos programa apima keturių užsiėmimų ciklą, kuriuo siekiama suteikti žinių apie priklausomybės ligą, netiesioginę priklausomybę ir jos įveiką; supažindinti užsiėmimų dalyvius su kliūtimis efektyviam bendravimui bei būdais bendravimui pagerinti; atskleisti ribų svarbą ir supažindinti su sveikų ribų santykyje nustatymo galimybėmis; suteikti individualų palydėjimą bei įtraukti į ilgalaikį asmeninio sveikimo procesą, atskleidžiant pagalbos prieinamumą.
Apibendrinant galima teigti, kad dalyvavimas psichoedukacinėje grupėje priklausomų asmenų artimiesiems atveria galimybes pokyčiams, vedantiems link aukštesnės asmeninės bei šeimos gerovės. Šie pokyčiai gali svariai prisidėti prie priklausomo asmens sveikimo, paskatinant jį kreiptis pagalbos, sukurti saugų ir sveiką santykį po reabilitacijos namo grįžusiam sveikstančiajam.