Kęstutis Dvareckas
Negalime priversti priklausomo asmens gydytis, kaip ir negalime pakeisti kito žmogaus elgesio. Tačiau galima sudaryti palankias sąlygas priklausomam asmeniui rinktis gydymąsi. Šios sąlygos – tai leidimas priklausomam asmeniui patirti jo elgesio pasekmes. Didžioji dalis priklausomų asmenų į gydymą įsitraukia neturėdami vidinės motyvacijos. Dažniausiai šį žingsnį jie žengia vedini išorinių veiksnių – susikaupusių ilgo psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmių, šeimos išreikštų ultimatumų ir t. t. Tai nėra blogai, nes vidinė motyvacija pokyčiams gali atsirasti sveikimo proceso metu.
Svarbu suvokti, kad priklausomybė yra lėtinė savižudybės forma – ir palaikyti asmenį savęs naikinimo kelyje nėra geras darbas ar meilės išraiška. Taip pat svarbu priminti sau, kad negalime už kitą nugyventi jo gyvenimo, net jei mylim ir labai norisi… Naikindami asmens liguisto elgesio pasekmes mes palydime ir palaikome jį kelyje į mirtį, į susinaikinimą, į ligos vešėjimą. Visi esam girdėję, kad priklausomas asmuo sveikimą pradeda atsispyręs nuo dugno, priėjęs liepto galą, artimųjų iššūkis – nesudaryti sąlygų priklausomam asmeniui eiti dar toliau… „Jei tavo sveikimo kaina yra tai, kad turi manęs nemėgti, nekęsti – aš sutinku ją mokėti“ – sako gydytojas A. Alekseičikas.