Allen Berg
Kalbant apie santykius, sveikstančiam priklausomam žmogui paprastai tenka ilgai mokytis sveikti nuo emocinės priklausomybės, kuri būdinga absoliučiai daugumai žmonių, besivaduojančių iš kurio nors kvaišalo gniaužtų. Emocinę priklausomybę nesunku supainioti su meile ar harmoningais santykiais, tačiau tai visai kas kita. Priklausomybė nuo kitų žmonių išauga iš baimės ir trukdo dvasiškai augti.
Emocinė priklausomybė – tai dažniausiai neįsisąmonintas, reaktyvus elgesys, kai mūsų nuotaikų, savivertės ir net savijautos kriterijumi tampa mums reikšmingo žmogaus reakcijos ir vertinimai. Kitas asmuo (ar keli kiti asmenys) užima tą vietą, kuri anksčiau priklausomo žmogaus gyvenime teko kvaišalui. Sveikstančio priklausomo žmogaus ištikimybė, lojalumas kitam žmogui gali net žavėti, tačiau, deja, tai nėra auginantis savęs dovanojimo santykis, bet veikiau paradoksali pastanga gyventi ne savo „netikusį“ gyvenimą, o būti kito, „kokybiškesnio“, gyvenimo priedėliu. Tokie santykiai gali šiek tiek laiko tęstis, tačiau galiausiai jie pradeda slėgti visus santykio dalyvius, atsiranda vis daugiau paslėpto pykčio ir irzlumo.
Emocinės priklausomybės tirpdymas – tai dar viena iš praeities paveldėta sąskaita, kurią sveikstančiam priklausomam žmogui tenka apmokėti. Dauguma psichoterapeutų tvirtina, kad viena iš pirmųjų sveikstančio priklausomo žmogaus, kuris nori grįžti į visuomenę, užduočių – analizuoti savo reakcijas ir elgesio motyvus. Tapti emociškai brandžiu – tai išmokti, kad esame patys atsakingi už savo gyvenimą, pasaulėžiūrą, nuostatas, reakcijas į kitus žmones, tai, kaip išgyvename nesėkmes. Dažnai sveikstantis priklausomas žmogus turi atkakliai mokytis stovėti ant abiejų kojų, ir tik tada galima kalbėti apie brandžius, auginančius bei harmoningus santykius